Organelės

Organėlės tai bendras pavadinimas struktūrų, esančių ląstelės viduje, kurios padeda ląstelei išgyventi ir daugintis. Kaip žmonės turi organus, kurie padeda jiems išgyventi, taip ląstelės turi organėles. Būdamos detalizuota komanda, organėlės yra labai svarbios, kad ląstelė išliktų gyva. Jų funkcijos labai skirtingos – nuo ląstelės energijos generavimo, struktūros palaikymo, baltymų sintezės iki maisto medžiagų judėjimo į ir iš ląstelės. Visos ląstelės turi tokias organėles kaip ląstelės membrana ar citoplazma, tačiau yra organėlių, kurios būdingos tik tam tikro tipo ląstelėms.

Ląstelės yra kompleksiniai mūsų kūno vienetai, kurie atlieka įvairias funkcijas. Tam, kad galėtų atlikti savo funkcijas, ląstelės turi galėti išlaikyti maistines ir kitas medžiagas savo viduje. Šią funkciją atlieka ląstelės membrana. Ląstelės membrana tai dvigubo sluoksnio barjeras, sudarytas iš baltymų ir riebalų. Ji leidžia tam tikroms maistinėms medžiagoms ir baltymams patekti į ląstelę, tuo metu išleisdama iš ląstelės kitas medžiagas.

Visoms eukariotinėms ląstelėms yra reikalingas kontrolinis centras, kuris reguliuoja jų veiklą per dieną. Šis centras reguliuoja ląstelės baltymų bei riebalų gamybą ir kitus veiksmus. Jis vadinamas branduoliu ir yra ląstelės centre. Branduolyje yra ląstelės DNR ir jis turi savo membraną, kuri apsaugo branduolio DNR informaciją. Dažniausiai DNR nėra randama už branduolio ribų eukariotinėse ląstelėse. Jei DNR patenka už branduolio ribų eukariotinėse ląstelėse, ji būna greitai sunaikinama, nebent ji yra laikoma kitose organėlėse.

Eukariotinės ląstelės turi specialią organėlę, kuri maistines medžiagas verčia ATP, ląstelės chemine medžiaga, naudojamą energijos kaupimui. Ši organėlė vadinama mitochondrija. Ji naudoja riebalų, angliavandenių bei baltymų molekules gauti energijai, kurią vėliau naudoja kitos ląstelės organėlės. Beveik visos eukariotinės ląstelės, tarp jų ir gyvūninė, ir augalinė ląstelės, turi mitochondrijas.

Augalinės ląstelės yra daug panašesnės į gyvūnines ląstelės nei daugelis galvoja. Jos turi didžiąją dalį tu pačių organėlių, išskyrus dvi kitas struktūras. Chloroplastas tai yra išskirtinė augalinės ląstelės organėlė, kuri naudoja saulės šviesą paversti anglies dioksidą į cukrus. Tai priežastis kodėl augalams šviesa yra būtina išgyventi. Kita išskirtinai augalinės ląstelės dalis yra ląstelės sienelė. Ji yra išorėje kaip papildomas sluoksnis ląstelės membranai. Ląstelės sienelė leidžia augalinei ląstelei prisipildyti vandens, bet nesprogti, dėl to augalai gali turėti tvirtą struktūrą.

Tiek gyvūninės, tiek augalinės ląstelės yra užpildytos skysčiu, vadinamu citoplazma. Citoplazma užtikrina lengvą organėlių ir molekulių judėjimą ląstelėje panašiai kaip pienas leidžia judėti pusryčių dribsniams dubenėlyje. Be citozolio nebūtų galima pernešti maisto medžiagų bei kitokio turinio ląstelės viduje tarp organėlių.