Gyvybės apibrėžimas

Biologija – tai mokslas apie gyvus organizmus. Kiekvieno individo gyvybės vientisumas yra susijęs su organizmu. Tikėtina, jog jau esi susipažinęs su kai kuriais kitais organizmais: juk tu pats esi organizmas, tavo draugas yra organizmas, taip pat bet kuris šuo ar katė yra organizmas. Objektai, kurie nėra gyvi – olos, oras, asteroidai, planetos – tai nėra organizmai. Visa tai gali atrodyti savaime suprantama, juk tu žinai, kad šunys ir katės yra gyvi, tikėtina, kad taip pat žinai, jog augalai ir grybai yra gyvi, bet ar gali apibrėžti, kas tai yra – gyvybė. Gali atrodyti neįtikėtina, tačiau biologai, mokslininkai, studijuojantys biologiją, dažnai nesutaria kaip reikėtų apibrėžti gyvybę. Vis dėlto, dauguma mokslininkų sutaria, kad gyvybe galima vadinti tai, kas turi šiuos septynis bruožus: augimą ir vystymąsi, reprodukciją, paveldimumą, homeostazę, metabolizmą, ląsteles ir atsaką į stimulą.

Bet kas turintis šiuos septynis bruožus yra laikomas gyvu ir toks individas gali būti priskirtas organizmui. Trumpi šių septynių bruožų apibrėžimai:

1. Augimas ir vystymasis – gyvi organizmai laikui bėgant keičiasi. Jaunas organizmas – mažas kaktusas ar žmogaus kūdikis – laikui bėgant užaugs į didelį kaktusą ar suaugusį žmogų. Netgi smulkūs vienaląsčiai organizmai, vadinami bakterijomis, kinta nuo savo gyvybės pradžios iki brandos.
2. Reprodukcija (dauginimasis) – visi gyvi organizmai turi tėvus. Kai kurie organizmai – žmonės, pelės, aštuonkojai – turi du skirtingus tėvus. Kiti organizmai, tokie kaip dauguma bakterijų ar kai kurie augalai, kyla iš vieno organizmo.
3. Paveldimumas – visi gyvi organizmai perduoda dalį arba visus savo bruožus palikuonims. Žmonės gali susilaukti tik savo vaikų, o bakterijos gali turėti tik bakterijų palikuonis. Paveldimumą gyvuose organizmuose reguliuojama DNR molekulė.
4. Homeostazė – visi gyvi organizmai palaiko tam tikras pastovias sąlygas savo organizmo viduje. Žmogaus normali kūno temperatūra yra apie 37 laipsnius pagal Celsiją. Jei suvalgai ko nors sūraus, tavo inkstai dirba aktyviau, norėdami išskirti druską iš tavo organizmo, kad palaikytų pastovią druskos koncentraciją jame.
5. Metabolizmas – visi gyvi organizmai yra priklausomi nuo cheminių reakcijų, vykstančių organizmo viduje, kurių metu gaunama energija. Kai kurie organizmai, pavyzdžiui augalai, cheminių reakcijų metu gauna energiją iš saulės šviesos. Kiti organizmai, tokie kaip gyvūnai, turi maitintis, kad gautų energijos. Energija yra reikalinga augti ir reprodukcijai atlikti, visiems organizmams energijai gauti yra reikalinga chemija.
6. Ląstelės – visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių. Ląstelės yra mažiausias gyvybės vienetas ir turi tokias struktūras kaip: ląstelės membrana, baltymai, DNR. Be to, kiekviena ląstelė vykdo reprodukciją. Kai kurie organizmai, pavyzdžiui bakterijos, yra sudarytos tik iš vienos ląstelės. O suaugęs žmogus turi daugiau nei keturiasdešimt trilijonų ląstelių!
7. Atsakas į stimulą – visi gyvi organizmai geba įvertinti ir atsakyti į juos supančią aplinką. Jei netyčia prisiliestum prie karštos viryklės, tikėtina jog krūpteltum, atšoktum ar suriktum – tai būtų tavo atsakas į karštį. Jei bakterija pajaustų sau pavojingą cheminę aplinką, tikėtina judėtų toliau nuo jos.